Apie Ukmergę
Restoranas BIG STONE nepaprastai didelį dėmesį skiria senųjų miesto tradicijų gaivinimui ir tęstinumui. Visu restorano interjeru siekėme sukurti senosios Ukmergės dvasią, kupiną tarpukario Lietuvos miestietiško inteligentiškumo ir kultūros. Ukmergės miestas, anksčiau vadintas Vilkmergė arba Vilkomir, minimas jau nuo XIII a ir laipsniškai vystėsi kaip svarbus prekybos ir administracijos centras. Nuo XVII a. vidurio Ukmergėje pradėjo plėstis ir žydų bendruomenė, kuri iki II-ojo Pasaulionio karo pradžios siekė pusę miesto gyventojų skaičiaus. Ukmergės žydai buvo labai aktyvūs miesto bendruomenės nariai, besivertę prekyba, amatais, gėrimų ir kitų produktų gamyba.
Apie maistą
Manome, jog vienas iš geriausių būdų atsekti seniai laiko užpustytus pėdsakus bei akivaizdžiai pamatyti susivijusias lietuvių ir žydų tautų ir kultūrų gijas yra maistas. Žydai į Lietuvą atkeliavę nuo Ispanijos per Austriją, Vokietiją ir Lenkiją, atsinešė savų maisto gamybos tradicijų. Atsidūrę mūsų kraštuose, kur žiemos ilgos ir vasaros trumpos, jie savo virtuvę adaptavo prie vietinių sąlygų. Šį tą perėmė ir iš lietuviškų tradicijų. Pavyzdžiui, tradicinis žydų saldumynas „teiglach“ greičiausiai buvo pasiskolintas iš lietuvių protėvių, mėgusių ir žinojusių, kaip gaminti patiekalus iš medaus.
Šiandien turėtume drąsiai ir išdidžiai pripažinti, kad Lietuvos kulinarijos paveldui taip pat priklauso ir šimtmečius šalyje čia gyvenusios žydų tautos protėvių palikimas, per amžius persipynęs ir įsitvirtinęs daugelio mūsų namuose, nepaisydamas tautybės ir kilmės.
Nors galbūt kam nors ir būtų sunku patikėti, bet absoliučiai tradiciniu lietuvišku patiekalu laikomi cepelinai turi būtent žydiškas šaknis. Kugelis (ypatingas patiekalas gamintas Šabui), bulviniai blynai (arba „latkes“) bei daugybė kitų mums puikiai pažįstamų patiekalų yra tradicinės litvakų virtuvės dalis.
Šiandien galbūt ir būtų sunku įtikinti lietuvį, kad cepelino ar kugelio šaknys žydiškos, o žydą, kad jo pamėgti „teiglach“ saldumynai yra kilę iš senovės lietuvių. Tačiau visas grožis ir slypi tame, jog kartu gyvenančių tautų patirtis galiausiai taip susipina, jog jas atpinti pasidaro be galo sunku. O galbūt to daryti ir visai nereikia.
Žydiška virtuvė
TILAPIJA – Šv. Petro žuvis – populiariausia žuvis Izrelyje, pagaunam Galilėjo ežere arabiškai dar vadinama „mušt“. Pagal bibliją: šalia Galilėjos ežero esančiame Kafaunaume Petro buvo paklausta: ar Jėzus moka šventyklos mokestį? Tačiau Jėzus paaiškino, jog būdamas Dievo sūnus – jis neprivalo to daryti, bet kad nepykditų kitų, liepė Petrui nueiti prie ežero ir užmesti meškerę. Pirmą užkibusią žuvį pražiodyti ir rastą pinigą atiduoti mokesčiui. Šv. Petras pagavo Tilapiją – žuvį kuri turi mažai kaulų ir yra labai skani.
HUMUSAS – tai Artimųjų Rytų virtuvės patiekalų pagrindas. Žodis „humusas“ Arabų kalboje reiškia „avinžirnis“ – tai užkandis/padažas pagamintas iš trintų avinžirnių, sumaišytų su tahini (sezamų sėklų pasta), alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis ir kitais priedais.Izraelyje humusas – nuolatinių ginčų ir lenktynių objektas, kuris skanesnis, kuris tikresnis. Izraeliečiai humusą valgo nuo pat vaikystės ir taip ištreniravę savo vkonio receptorius, kad iš vieno kąsnio gali pasakyti ar jis tikras ir skanus.
ŠAKŠUKA – pomidorų, svogūnų, aštrių pipirų ir įvairių kitų prieskonių padaže kepti kiaušiniai, pas mus įprastai valgomi pusryčiams. Tačiau Izraelyje, Tel Avivo kavinėse gaminama ne tik pusryčiams, Jafoje yra įkurtas restoranas pavadinimu „Dr. Shakshuka“, kuriame šašuka gaminama pagal įvairius receptus. Pirmi receptai yra atkeliavę iš šiaurės Afrikos.
FALAFELIAI – avinžirnių maltinukai, labiausiai vertinami Izraelyje, tačiau kilę iš Egipto. Kadangi per šventes egiptiečiai negalėjo valgyti mėsos, tai falafeliai tapo puikia alternatyva.
FORŠMAKAS – kapota silkė – vienas tradicinių litvakų patiekalų, anuomet tai buvo vargšų kasdienis valgis, kadngi silkė buvo viena iš pigiausių žuvų, o Lietuvos žydai buvo vieni labiausiai įsitraukusių į silkių prekybą, nes būtent per Lietuva silkės keliavo į Rusijos platybes.
IMBERLACH - viena iš litvakų virtuvės puošmenų. Šie iš džiovintų morkų ir imbierų žievelių gaminami skanėstai litvakų namuose atstodavo pirktinius ledinukus. Imbieras, anuomet labai neįprastas Lietuvoje prieskonis, pakylėja šių saldainių skonį į visiškai naujas aukštumas.
Užsukite į BIG STONE
Viešbutis - restoranas BIG STONE jau daugelį metų puoselėja viziją atgaivinti ir puoselėti tą inteligentiškąją, kultūriškai ir tautiškai turtingą ir įvairialypę Ukmergę, kurios savitumą ir turtingumą prislopino negailestingi istorijos verpetai. Būtent todėl pagrindinės BIG STONE restorano salės sienas puošia tarpukario Ukmergės miesto vaizdai. Tad jei dar neapsilankėte čia, maloniai kviečiame apsižvalgyti ir žinoma paragauti išskirtinių Žydų kultūros patiekalų.